Arnas Jurskis – apie ypatingą ryšį su dukra Lukrecija, kartu apkeliautas 55 šalis ir jai skirtą „išradimą“
Publikuota: 2022-06-05 18:01
Koks turi būti geras tėvas – griežtas ar atlaidus, skirti daugiau dėmesio ar finansinio saugumo bei ką jis turi daryti, kad išaugintų dorus, laimingus ir savarankiškus vaikus? Šis klausimas, ko gero, aplanko kiekvieną vyrą, suteikusiam naują gyvybę. Vis tik vieno atsakymo nėra – visi ieško savo tėvystės kelių. Verslininkas, riešutų ir džiovintų vaisių prekybos bendrovės „Arimex“ įkūrėjas ir vadovas Arnas Jurskis sako, kad auginant vaikus jam svarbiausia – besąlygiška meilė, aprėpianti ir griežtą priežiūrą, ir nutrūktgalviškas keliones po visą pasaulį. Trijų suaugusių atžalų ir jaunėlės Lukrecijas tėvas portalui Žmonės.lt tikina, kad vaikų auginimas – tarsi barzdos skutimas: teisingai juos auklėti kasdien mokaisi iš naujo.
Pirmasis vasaros savaitgalis – ypatingas: jis žymi ne tik šiltojo sezono pradžią, bet ir Tėvo dieną. Vis tik šventė, kai visas dėmesys ir padėka skiriama tėčiams, verslininkui, filantropui ir kolekcionieriui Arnui Jurskiui labai daug nesiskiria nuo įprastų dienų – augindamas vaikus dėkingumo jis nelaukia, o šventiniai siurprizai nepralenkia kasdienių smulkmenų reikšmės.
„Man daugiau džiaugsmo suteikia ne „proginiai“ sveikinimai, o netikėtos akimirkos, kai Lukrecija tiesiog apkabina ir prisiglaudžia, kai , o Beatričė pasako „Tėti, aš tave myliu“, o Viljamas – kad manimi didžiuojasi. Aš ir pats jais labai didžiuojuosi savo atžalomis ir džiaugiasi, kad jie – sveiki bei laimingi“, – Žmonės.lt sako Arnas Jurskis, dar auginantis dukrą Patriciją.
Birželio 3 dieną 52-ąjį gimtadienį atšventęs verslininkas Tėvo dieną pasitiko atostogaudamas su aštuonmete dukra Lukrecija. Nors šįkart mergaitė pareiškė norinti nepraleisti mokslų ir likti Lietuvoje, svetur jiedu išvyksta dažnai: kartu yra aplankę 55 valstybes ir tai dar tikrai ne pabaiga.
Prieš išvykdamas atostogų Arnas sutiko pasikalbėti su portalu Žmonės.lt ir pasidalinti atsakingos tėvystės principais, papasakoti apie ypatingą ryšį su pagranduke ir išbandymus kelionių metu.
Arnai, esate keturių vaikų – dukrų Beatričės, Patricijos, jaunėlės Lukrecijos ir sūnaus Viljamo – tėvas. Koks jiems esate – reiklus, gal priešingai – atlaidus, o galbūt stengiatės išlaikyti griežtumo ir švelnumo balansą?
Man svarbiausia – būti mylinčiu, priimančiu ir neatstumiančiu. Tiesa, esu griežtas, bet manau, kad tai ir yra atsakinga tėvystė. Tėvai privalo nustatyti ribas, nes jos suteikia vaikams saugumo jausmą, o tada tose ribose suteikti smagumą kuriančių laisvių.
Tikiu, jog auklėjant vaikus reikia su jais elgtis kaip su svečiais, rodyti dėmesį, pagarbą ir duoti pasirinkimo laisvę, bet neleisti užlipti ant sprando. Vaikams reikia žmogaus, kuris būtų autoritetas, juos mylėtų ir jiems vadovautų. Džiaugiuosi, kai Lukrecija kelionėse po vakarienės džiaugsmingai su drabužiais šoka į baseiną (aišku, prieš tai žvilgsniu atsiklaususi mano leidimo) ar tiesiog šokinėja po balas.
Vaikui tėvų mokykla – labai svarbi: čia padedami gyvenimo pamatai, ima formuotis jo asmenybė, įskiepijamos vertybės. Kokius vaikus stengiatės užauginti?
Mano vyresnieji vaikai jau suaugę, baigę ar baigiantys universitetus, dirba, drauge tik keliaujame. Dabar auginu tik jaunėlę Lukreciją, kuri, mano dideliam džiaugsmui, puikiai sutaria su vyresnėliais. Siekiu, kad dukra išaugtų savimi pasitikinti, savarankiška, nepriklausoma ir gerai besielgianti. Šias savybes ugdau ir kasdien rodydamas asmeninį pavyzdį, ir dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose Galdiko muziejuje. Lukrecija sėkmingai baigė pirmuosius metus – keturias dienas per savaitę lankė po du užsiėmimus, o nuo rugsėjo šią veiklą tęs.
Kasmet per Lukrecijos gimtadieni ant sienos ties laiptais pakabinu įrėmintą lapą, kuriame būna įvardyti didžiausi jos tų metų pasiekimai. Rėmelio aukštis kasmet siekia tuometinį Lukrecijos ūgį. Tai – puikus „išradimas“ (šypteli).
Vis tik tėvų ir vaikų santykiuose vyrauja abipusiai mainai – mažieji išmoko ne ką mažiau nei suaugusieji. Ko jus moko jūsų atžalos?
Labiausiai – kantrybės. Būti geru tėvu – tai lyg skustis barzdą, kasryt reikia vėl iš naujo pradėti. Taip pat vaikai moko meilės ir atlaidumo.
Dukrą Lukreciją auginate kartu su buvusia mylimąja, žurnaliste Karolina Liukaityte. Kaip dalijatės šiomis pareigomis?
Su Karolina puikiai sutariame. Ji labai myli Lukreciją ir mes labai draugiškai po lygiai dalinamės dukros priežiūra.
Su jaunėle praleidžiate daug kokybiško laiko. Daugeliui tėvų gali kilti klausimas, kaip pavyksta suderinti verslą, labdaringas veiklas, sportą, pomėgius ir dar tiek daug laiko atrasti vaikams. Kas, jūsų nuomone, tai lemia: gyvenimo aplinkybės, žmonių prioritetai ar kitos priežastys?
Pirmus penkerius Lukrecijos gyvenimo metus visai nedirbau. Niekada neturėjome auklės, nes norėjau, kad dukra su manimi užmegztų artimą ryšį. Tuo metu jai galėjau skirti didžiąją dalį laiko, daug keliavome. Lukrecijai ėmus eiti į mokyklą ir dar prasidėjus pandemijai, negalėjome tiek daug keliauti, tad natūraliai grįžau į darbus.
Daug laiko randu dėl to, nes manau, kad svarbiausi – ilgalaikiai tikslai. Tikiu, kad nuolatinis jų siekimas, pastovus tobulėjimas ir pozityvi asmenybė ir yra sėkmės formulė. Taip pat labai svarbu išskirti prioritetus. Visada yra daugybė pagundų užsiimti kitomis veiklomis, tačiau tokiais atvejais savęs klausiu – ar tai, ką darau šiandien, veda mane ten, kur noriu būti rytoj?
Su Lukrecija jau esate aplankę 55 šalis. Tai – išties įspūdingas skaičius ir retas vaikas gali pasigirti tokia patirtimi. Ką kelionės dovanoja jūsų santykiams, o pasaulio pažinimas – pačiai mergaitei?
Lukrecija yra ne tik aplankiusi 55 valstybes, bet ir beveik 300 kartų skridusi lėktuvu – jai labai patinka keliauti. Per pandemijos metus niekur nekeliavome, tad ji taip pasiilgo kelionių, kad prašė manęs keliauti bet kur. Jos negąsdino ir tai, kad reiks karantinuotis ar kurį laiką negalėsime išeiti iš viešbučio.
Kelionės praplečia akiratį, be to, tai – puiki proga ugdyti artimą tarpusavio ryšį. Kelionėse visą laiką praleidžiame kartu, patiriame daugybę nuotykių, kurie suartina. Savaitė kelionėje – lyg mėnesis namuose.
Aplankytų valstybių sąraše – ir labai tolimi, egzotiški pasaulio kampeliai. Ar galėtumėte išskirti kelias keliones, kurios jums labiausiai įsirėžė atmintin?
Iš tiesų aplankėme tolimus kraštus – Pietų Korėją, Australiją, Kiniją, Tailandą, Maldyvus, Vietnamą, Malaiziją ir kitus. Vis tik, norint įspūdžių, nebūtina keliauti toli. Lukrecijai nebuvo net trejų, kai jau buvome išmaišę visą Lietuvą ir užlipę į visų 60-ies savivaldybių aukščiausius kalniukus. Kai Lukrecijai buvo ketveri, mes dviese leidomės į kelionę automobiliu po Europą. Dviese per 14 dienų nuvažiavome per 5000 km. Svarbu ne kur keliauju, o su kuo. Patirti puikių įspūdžių, puikiai praleisti laiką galima ir Lietuvoje sodyboje, o penkių žvaigždučių prabangus viešbutis tikrai negarantuos linksmesnių atostogų.
Vis tik kelionės su mažu vaiku kai kuriems tėvams – nemenkas iššūkis. Ar jums keliaujant yra tekę patirti sunkumų ar nuotykių, kurių nenorėtumėte pakartoti?
Vasarį slidinėjome su Lukrecija ir aš rimtai susilaužiau koją. Lukrecija buvo tuo metu greta. Su ramentais teko praleisti 10 savaičių, tačiau vis tiek keliavome į Dubajų, Ispaniją, Vietnamą. Lukrecijai tekdavo stumti mūsų lagaminą, dėl ko kelionės tapo kiek sunkesnės, bet ne mažiau įdomios.
Prieš mėnesį, skrendant į Vietnamą, Stambule 23 valandą vakaro sužinojome, kad mūsų skrydis į atidėtas keturioms valandoms – iki 7 val. ryto. Likome miegoti oro uosto kavinėje. Lukrecija buvo labai laiminga ir net didžiavosi, kad visą naktį miegojo oro uoste. Dėl tokių nuotykių kelionės tampa tik smagesnės ir mus tik dar labiau suartina.
Su Lukrecija dalijatės pomėgiais ir veiklomis, tad iš šono gali pasirodyti, kad esate panašūs. Vis tik, kokia yra jūsų dukra ir kiek jumyse yra panašumo?
Lukrecija drąsi, sportiška, stipri, sveikai maitinasi ir jai patinka keliauti. Tad galbūt panašūs (šypsosi)?
Fotogalerija:
