Pirmojo darbo apklausa pažėrė netikėtų idėjų vaikų vasaros uždarbiui
Publikuota: 2022-06-21 16:24
Nesvarbu, kiek jums metų, tikriausiai puikiai prisimenate savo pirmąjį darbą, už kurį gavote pinigų. Tai atskleidė ir „Swedbank“ konkurso „Tavo pirmas darbas už atlygį“ rezultatai – soc. tinklų lankytojai aktyviai dalijosi pirmųjų darbų už atlygį prisiminimais. Konkursas atskleidė, kad būdų užsidirbti yra begalė, o šio proceso nauda – ne tik finansinė. „Už savo darbą pinigus gavę vaikai visai kitaip suvokia jų vertę ir įgauna pasitikėjimo savimi“, – tvirtina skaitytojų atsakymus komentuojanti Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pirmieji darbai – nuo daržų ravėjimo iki šviesoforų surinkimo
Galimybė pajusti saldų savojo uždarbio skonį ypač aktuali pasibaigus mokslo metams. Kur nukreipti vaikus, ką jiems pasiūlyti? Įkvėpimo galima pasisemti ir pasižvalgius po apklausos dalyvių pateiktą darbų sąrašą – jame patirčių puokštė neįtikėtinai spalvinga.
Vaikai nuo 9 iki 12 metų rinko ir pardavinėjo uogas, grybus ar vaistažoles, prižiūrėjo kaimynų vaikus, ravėjo daržus, „mindė šieną“, talkino prie statybų ar prekyboje. Vyresni kavinėse plovė indus, dirbo virtuvėse pagalbininkais ar padavėjais, krovėjais, pardavėjais, o sulaukę pilnametystės pačių įvairiausių pagalbinių ir kitų darbų ėmėsi ne tik Lietuvoje.
Rąstų pjovimas miške, pagalbinis darbas statybose ar privačių namų tvarkymas užsienyje apklaustiesiems leido per porą mėnesių užsidirbti visai nemažas sumas – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, kurių užteko pirmiesiems džinsams, kedams ir netgi veisliniam šuniukui.
Mažu atlygiu negalėjo skųstis ir jaunesni uždarbiautojai, už grybų ir uogų rinkimą per vasarą užsidirbę nuo 700 iki 2000 litų.
Vyresni apklausos dalyviai, pirmą atlygį gavę dar rubliais, minėjo dirbę kolūkyje už 50-60 rublių per mėnesį, vaikų darželyje už 80 rublių per mėnesį, medelyne už 10 rublių per dieną skynę uogas.
Stebina ne tik apklausos dalyvių amžiaus įvairovė, bet ir išradingumas ieškant galimų darbų – buvo ir kolorado vabalus rinkusių, ir vargonininkais bažnyčioje dirbusių, kaimynų karves melžusių ir netgi surinkinėjusių šviesoforus.
Pirkiniai už pirmąjį uždarbį – nuo džinsų iki zuikio kailinių ir automobilio
Kam gi sunkiai uždirbtus pinigus išleido konkurso dalyviai? Apklausa atskleidė skirtingus dirbusiųjų poreikius – vieni pinigus leido savo pramogoms ir prabangos prekėms – telefonams, auskarams, kiti prisidėjo prie šeimos biudžeto ir uždarbį skyrė, pavyzdžiui, mokyklinei uniformai.
Dažniausiai sąraše figūravo pramoginiai dalykai: ekskursijos, telefonai, dviračiai, meškerės, kelionės, laikrodžiai, dalis pinigus išleido kitiems savo poreikiams ar buičiai pagerinti: džinsams, batams, kilimui.
Tarp šių dominuojančių pirkinių pasitaikė ir lentyna su stiklais, „Didysis lietuvių-anglų kalbų žodynas“, zuikio kailiniai, lazerinis pistoletas, auksiniai auskarai, riedis.
Didesnė vertė – savų pinigų
Tai, kad pirmą gautą užmokestį konkurso dalyviai įvardijo eurais, litais ir net rubliais, J.Cvilikienei atrodo kaip ženklas, kad pirmi darbai ir užmokesčiai į atmintį įsirėžia ilgam. Net ir sulaukę garbaus amžiaus, žmonės prisimena, kokius pirmus darbus už pinigus dirbo, kokį atlygį gavo ir kam jį skyrė.
„Taip yra todėl, kad pinigų, kuriuos pats užsidirbi, visai kita vertė. Tėvų resursai atrodo neriboti, o kai susitaupai, o juolab – pats užsidirbi, patiri, kiek tai kainuoja jėgų, laisvo laiko. Be to, už darbą gautas atlygis ir įgalina: parodo, kad tu gali, esi savarankiškas, gali užsidirbti papildomai, atskleisti savo stiprybes“, – komentavo finansų ekspertė.
Ji pati pirmų rimtesnių darbų, neskaitant ravėjimo ir kitų panašių, ėmėsi Šiauliuose studijuodama filologiją – po paskaitų padėdavo vaikams pasiruošti lietuvių ir anglų kalbų pamokoms. Kadangi tuomet gyveno tėvų bute, gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms.
Papildomai vakarais dirbti korepetitore teko ir persikrausčius į Vilnių, nes bandomuoju laikotarpiu, kaip dažnai būdavo tuomet, gaunamo minimalaus atlyginimo nepakakdavo pragyventi. Prašyti iš tėvų būsimai „Swedbank“ Finansų instituto vadovei nesinorėjo, tad po darbo važiuodavo korepetitoriauti. Pasak J.Cvilikienės, buvo sunku, bet tai padėjo stotis ant savo kojų.
Ko reikia, kad vaikai norėtų patys užsidirbti?
Dalis vaikų svajoja užsidirbti savų pinigų, tačiau kiti tokio noro nerodo. Pasak J.Cvilikienės, dirbti ir užsidirbti nemotyvuoja perdėtas rūpestis, kai vaikų norus imame pildyti tučtuojau. Kartais jie net nebeturi progos ko nors labai labai norėti ir to siekti.
Ne vien darbas už atlygį, bet ir savanorystės prisideda prie supratimo apie laiką, patirtį, pinigus. „Paauglys nuo 14 metų amžiaus gali ne tik dirbti, bet ir, pavyzdžiui, savanoriauti, o už tai paklausyti kokio nors koncerto. Taip jis gal ir neužsidirbs, bet save išbandys gaudamas nematerialinį atlygį. Tai irgi labai svarbu vaiko finansiniam raštingumui“, – pabrėžė 15min pašnekovė.
Pastangos užsidirbti stiprina ir besiformuojančio jauno žmogaus savivertę, tačiau svarbu išvengti galimų blogų pirmojo darbo patirčių: mobingo, išnaudojimo, nesąžiningumo. „Apie tai irgi reikia kalbėtis šeimoje“, – patarė J.Cvilikienė, išskirdama ypač jautrią grupę – paauglius.
Jei vaikas susirado darbo vietą, ir tėvai pastebi, kad jam reikia pagalbos, gali pasisiūlyti pakalbėti su darbdaviu, padėti vaikui sudaryti sutartį, palydėti į pirmą pokalbį, kartu atlikti medicininę patikrą.
Neįtikėtinas kūrybiškumas
Pasak Jūratės Cvilikienės, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, mūsų žmonės – neįtikėtinai kūrybiški: ir vargonininkais dirbo, ir obuolius rinko, ir ko tik nedarė: „Kaip sako mūsų kaimynai latviai ir estai, lietuviai yra versliausia tauta Baltijos šalyse. Pasižiūrėjus į konkurso rezultatus apie pirmuosius darbus – tai pasitvirtino.“
Ekspertė prisiminė vaikystės draugą, kuris negalėjo nepardavinėti ir dabar yra daug pasiekęs verslininkas. „Jo verslo genas atsiskleidė anksti. Pati nesusidūriau, tačiau teko girdėti, kad šiais laikais jaunuoliai sėkmingai įtraukiami platinti tinklinės rinkodaros prekes. Tėvams reikia stebėti, ką paaugliai pardavinėja, tačiau neskubėti iniciatyvų gesinti: verslumas, kūrybiškumas, noras dirbti ir užsidirbti yra vertingos savybės, tik svarbu, kad būtų realizuojamos nenusikalstamu būdu“, – atkreipė dėmesį J.Cvilikienė.
Ateities pasaulis – be grynųjų
O štai atlygis, kurį užsidirba vaikas, – tik jo. Čia finansų ekspertė brėžia aiškią ribą: „Jeigu vaikas neprašo patarti, kaip geriau išleisti pinigus, geriau to nedaryti, nors svarbu atkreipti dėmesį ir matyti, kad pinigai nebūtų leidžiami draudžiamiems dalykams: rūkalams, svaigalams.
Finansų instituto vadovė įsitikinusi, kad mūsų vaikai gyvens be grynųjų pinigų, todėl jau dabar turėtume tam juos ruošti.
„Skaitmeninis pasaulis, kuriame jie gyvens, turės savų iššūkių: kaip atsispirti sukčiams internete, pirkti atsakingai. Mums patiems tai nelengva, o vaikams bus penkis kartus sunkiau, tad jau dabar turime apie tai kalbėtis, parodyti ir kaip programėlėje pasikeisti PIN kodą, ir kaip apsaugoti savo paskyras. Pasak įvairių tyrimų, 80 proc. vaikų valdyti finansus išmoksta namuose iš tėvų. Taigi, mūsų įtaka vaikų finansiniam raštingumui – didžiulė“, – sakė J.Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
