Aktorė Aistė Zabotkaitė: „Imu suprasti, kad esu nulipdyta iš tvirto molio“
Publikuota: 2022-03-09 12:00
Į Lietuvos sceną ji įsiveržė kaip vėjas – trykštanti gyvybe ir energija, stulbinanti ne tik ūgiu bei modelio figūra, bet ir nepakartojamu talentu bei gebėjimu atiduoti save iki paskutinio kraujo lašo. Aukščiausią teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ – aktorė Aistė Zabotkaitė (25) gavo būdama vos 24-erių. „Bet tik dabar pamažu imu suprasti, kad esu jo verta“, – šypteli.
Emocionalumą Aistė paveldėjo iš tėvų – nieko savyje nelaiko užspaudusi. Net studijų metais jai sakydavo, kad turinti stiprų širdies raumenį. Kol kursiokai galuodavosi su emocijų užduotimis, Aistė jas įveikdavo vienu piršto spragtelėjimu.
„Auksinį scenos kryžių“ už Alisos vaidmenį Aistė gavo labai keistu metu: teatrai buvo uždaryti, spektaklio beveik niekas nematė, net komisijai teko žiūrėti vaizdo įrašą... Laimei, dabar jis vėl grąžintas į sales, „o ir aš pradedu suprasti, kad iš tiesų esu nulipdyta iš tvirto molio ir galiu atlikti stiprius vaidmenis“... Paskui atėjo eilė Majos vaidmeniui dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesėje.
„Laukiu balandžio mėnesio, kai spektaklyje „Miegantys“ vėl sakysiu Majos monologą – koks jis dabar bus aktualus. Turbūt ir pati tik neseniai supratau, ką mano herojė nori pasakyti šaukdama Maskvai, kuri miega, kad ji pabustų“, – sako aktorė.
Jurgis už mane vyresnis septyneriais metais, ir tai jaučiasi – su juo aš kaip princesė.
Aistė labai dėkinga likimui už pažintį su dabartiniu draugu. Susipažino su juo bare, kur skandino išsiskyrimo širdgėlą su buvusiu draugu. „Pasiūliau: „Gal nori būti mano vaikinu?“ Jurgis už mane vyresnis septyneriais metais, ir tai jaučiasi – su juo aš kaip princesė. Esu tikra, kad moterims reikia būti su vyresniais vyrais, nes jos yra aukštesnio emocinio intelekto.“
Aktorė prisipažįsta, kad visada kompleksavo ne dėl savo ūgio, kuris – 185 centimetrai, o dėl žandikaulio – paauglystėje jis buvo asimetriškas. Bet prieš kelerius metus pasidarė žandikaulio operaciją – ir lengviau atsikvėpė. Tiesa, ne visi tuo apsidžiaugė, pora režisierių man po operacijos net priekaištavo: „Velnias, praradai savastį. Buvai tokia įdomi, o dabar graži, ir tiek...“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“:
