Alen Chicco pristato naują savo kūrinį: „Norėjau sukurti dainą apie savo gyvenimo pusę, kurią anksčiau slėpiau“
Publikuota: 2019-11-25 15:43
Išskirtinis atlikėjas Lietuvos scenoje – Alen Chicco pristato naują savo kūrybos dainą „Humana“. „Šioje dainoje atsiskleidžia veidas visiškai nepriklausomo žmogaus, kuris pabėga nuo senų įsitikinimų, kad patiks kitiems tik tada, jeigu kurs melagingą įvaizdį, laikysis visuomenės rėmų, etikečių. Tai viešas prisipažinimas. Buvo kaip buvo. Ačiū už viską, bet atgal nebegrįžkime“, – pasakoja Alen Chicco.
Dainos pavadinimas – gerai Lietuvoje žinomos dėvėtų drabužių parduotuvės vardas. Šiomis dienomis kur kas dažniau galima išgirsti net ir žinomus žmones giriantis savo naujausiais radiniais šioje parduotuvėje.
„Norėjau sukurti dainą apie šitą gyvenimo pusę, kurią anksčiau, mokyklos laikais, labai slėpiau. Nes prisipažinti, kad perki drabužius Humanoje buvo ne lygis, todėl visi meluodavo, – pasakoja jis. – Gan staiga ši gėda dingo ir tai tapo trendu. Todėl norėjau tą jausmą perkelti į šiuos laikus, nes dar iki dabar pasirodymams daugelį kostiumo detalių renkuosi iš dėvėtų drabužių parduotuvių.“
Dainoje daug paralelių su aprangos detalėmis, drabužių linijų pavadinimais. Melodijoje girdimi synth-pop sąskambiai, ji labai paprasta ir įsimenanti. Dainos aranžuotę sukūrė Faustas Venckus. Kuriamas nostalgiškas praeities pojūtis, tekste nuorodos į Alen Chicco mokyklos laikais buvusias populiarias dainas.
„Idėja sukurti šią dainą kilo prisiminus pirmąją simpatiją mokykloje. Tada santykį bandžiau kurti per drabužius ir stilių. Melodija į galvą šovė visiškai netikėtai, kai beldžiantis į duris mintyse išgirdau muziką. Kadangi ji man labai įstrigo, nusprendžiau sukurti ir tekstą. Visą rudenį klausiau labai daug dainų su synth-pop melodinėmis linijomis. Todėl kai atėjau pas prodiuserį jau tiksliai žinojau ko noriu. Grįžimas į praeitį, prisiminimas su nostalgiška šypsena, kaip tada buvo smagu, bet daugiau niekada to nekartotum“, – kalba jis.
Pasak Alen Chicco, visas kūrinys tarsi kreipimasis į kitą žmogų, į klausytoją.
„Kreipiuosi į kitą asmenį, kad mes abu apgaudinėjam ir save, ir vienas kitą. Užsidedi kaukę ir susitinki su kita kauke. Ar galėjo būti kitaip? Ar tada galėjome būti savimi? Šitoje dainoje labai daug atvirų jausmų. Asmeniško intymumo, – pasakoja jis. – Ši daina tinkama žmonėms, kurie nors kartą pasijautė plastikiniais. Po kurio laiko pradedi suprasti, kad tos kaukės yra visiškai nereikalingos.“
