Pirmoji šalies ponia dėkinga: smurtą šeimoje patyrusioms moterims grąžinamos šypsenos

Pirmoji šalies ponia linki nenustoti svajoti

Dviejų metų fondo veiklos minėjimo renginyje apsilankiusi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė negailėjo gražių žodžių fondo steigėjams ir kvietė visus rodyti pavyzdį užsiimant savanoriška veikla.

„Fondo steigėjams noriu padėkoto už tą stimulą veikti ir už šitą jau dviejų metų puikią jauną tradiciją papuošti šypsenomis Lietuvą. Juk tik tada, kai asmeniškai jaučiamės atsakingi už šalia esančio žmogaus emocinę, fizinę, socialinę gerovę, gimsta bendruomeniškumo stebuklas, kurio mums taip visiems reikia. Vienas pakeistas žmogaus likimas gali priklausyti vos nuo vieno žmogaus ryžto veikti ir jį keisti. Jūs esate tie žmonės. Jūs esate tas vienas žmogus, pasiryžęs imti ne tik savo likimą į rankas, bet ir greta esančio žmogaus likimą į savo rankas ir jį pakeisti į tokią nuostabią šviesią pusę.

Mes visi svajojame gyventi oriai, svajokime dar daugiau, tikėkime savo svajonėmis dar daugiau. Veikime ir kurkime. Galiausiai mūsų svajonės nuvers kalnus. Skriskite, tegul jūsų kasdienybė būna šviesi. Dėkoju jums. Gerovės jums ir jūsų šeimoms“, – savo sveikinimo kalboje sakė pirmoji šalies ponia.

Neįkainojama sugrąžinta galimybė dainuoti

Šiuo metu su fondu bendradarbiauja 30 odontologijos klinikų vienuolikoje miestų. Pasak fondo direktorės Dalios Sakalauskaitės Babravičės, per metus odontologijos kabinetuose lankėsi 60 pacientų, o suteiktos paramos vertė yra 52 tūkstančiai eurų, tačiau, pasak vadovės, ne finansinės paramos dydis nurodo, kiek daug yra nuveikta.

„Tikrasis veiklos rezultatas yra žmonės. Nežinau, kokia suma reikėtų įvertinti sugrąžintą drąsą šypsotis. Galimybę šypsotis be baimės, pasitikėti savimi.

Dar daugiau, sugrąžintą tikėjimą, kad pasaulyje yra gerų žmonių. Kad yra žmonių, kuriems tu tiesiog rūpi. Ne todėl, kad kažko iš tavęs reikėtų, norėtų, tiesiog rūpi ir viskas. Nežinau kiek žmogus įvertintų galimybę valgyti mėgstamą maistą. Ne tai, ką gali sukramtyti, bet tai, ką nori. Ką reiškia ragauti produktą, nes jį mėgsti, o ne dėl to, kad gali jį nuryti. Labai sunku tai įvertinti pinigais.

Niekaip nesugalvočiau, kiek verta galimybė dainuoti. Viena mama, kuriai baigėm gydymą sakė, aš dabar dainuosiu visur ir visada, man neįdomu ar kas nors nori klausyti, nes dešimt metų man buvo gėda išsižioti, dabar tai padainuosiu. Aš tikiu, kad ji dainuoja, Kretinga skamba nuo jos dainavimo. Ir pats brangiausias man iš neįvertinamų dalykų – laimingi vaikai. Nes niekas niekas nesuteikia vaikui tiek laimės, kaip laiminga besišypsanti jo mama. Ir man kaip mamai pats skaudžiausias dalykas, kad negaliu eiti į vaiko mokyklą, nenoriu pridaryti jam gėdos, kad klasiokai iš jo šaipysis, kad jo mama tokia. Dėl to jūs esat širdies gydytojai. Gal pagydote vieną pacientą fiziškai, bet kartu pagydote daugybę jį mylinčių“, – jautriomis akimirkomis dalijasi Lietuvos odontologų labdaros fondo direktorė.

Septynių vaikų mamos istorija

Viena iš fondo dalyvių, septynių vaikų mama Vaida pasakoja, kad užpildžiusi paraišką internete nelabai ir tikėjo, kad jai gali pasisekti, tačiau, kai sulaukė skambučio, jai tai buvo geriausia išgirsta žinia. Kaip pasakoja moteris, ji suprato – laimėjo šypseną.

„Neslėpsiu, kad jaudinausi. Esu didelės šeimos mama, me su vyru auginame septynis vaikus. Juos beauginant ir ruošiant juos gyvenimui tiesiog užmiršti save. Ir kai vienerių metukų vaikas su plaukų šepečiu išmuša tau dantį, nesusimąstai, kad tai ženklas, jog kažkas negerai. Benaršydama internete pamačiau labdaros fondą ir jiems parašiau.

Ne visi mes esame verslūs, ne visi turime turtingus artimuosius, ne visi norime išvažiuoti iš Lietuvos ieškodami lengvesnio gyvenimo. Yra ir Lietuvoje gerų žmonių. Ačiū gydytojams, kad daro tokį prasmingą darbą. Noriu padėkoti visų pacientų vardu, visos Lietuvos gydytojams apsiėmusiems šitą darbą.

Visa mano šeima laiminga. Aš pati pagaliau galiu kramtyti, ragauti skanų maistą. Pamenu akimirkas, kai svečiuose matai įvairiausius patiekalus ant stalo ir pagalvoji, ar tu gali jį valgyti, nes arba neturi dantų, arba jie gali iškristi. Tie vadinami „senukų“ dantukai, kuriuos ryte įsidedi ir vakare pasidedi. Aš jauna mama ir tikiuosi būti jauna močiute, nes anūkai jaunina, tai labai džiaugiuosi, kad dabar vėl galiu šypsotis“, – neslėpė susijaudinimo viena iš projekto dalyvių. 

„Man svarbu, kad mes tampame bendruomene, kad mes suprantame, kad vienas žmogus jūsų kėdėje yra dėlionės dalis. Kad iš tų dėlionės dalelių susideda šypsena Lietuvai, iš to susideda daugiau drąsių, pasitikinčių žmonių Lietuvoje. Skaičiuojant nuo veiklos pradžios, skaičiuojame antrąjį šimtą pacientų. Man atrodo, kad du metai, du šimtai yra simboliška ir aš norėčiau, kad mes augtume tokiais tempais“, – teigė Dalia Sakalauskaitė Babravičė.